Galingos stichijos prispaustiems gyventojams – dar vienas dūris: „Negi viską lemia tik pinigai?“

2026-03-04 - 09:47

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Šį posakį tobulai įkūnija prie upių įsikūrę gyventojai, kuriems dažnai tenka vaduotis iš potvynių gniaužtų, o draudimo bendrovės atsisako padengti patirtus nuostolius. Portalo Lrytas kalbinta Rusnės seniūnė stebisi, kad draudimo bendrovės tenykščiams įsūdo draudimo polisą, o praūžus potvyniui – tik gūžčioja pečiais ir kompensacijas vietiniai mato kaip savo ausis. Tuo metu draudimo kompanijos atremia, kad jei namas ar kitas turtas stovi didelės potvynio rizikos zonos ribose – draudimo net nesiūlo. Įdomu tai, kad šioje zonoje išdygę ir kai kurie Kauno prestižiniai gyvenamųjų namų kvartalai, pavyzdžiui, „Piliamiestis“. Pasidomėjome, ar ten būstą turintiems žmonėms būtų padengiami potvynio padaryti nuostoliai. Nusivylė draudikų pareiškimais Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sako, kad miestelio ir apylinkių gyventojai jau ruošiasi potvyniui. Iš pakrančių patraukiamos neprirakintos valtys, išvežami laiveliai, iš sodų patraukiamos dekoracijos, kurias galėtų pakilęs nuplukdyti vanduo. Su reguliariai pasikartojančia stichija gyventojai apsiprato, o ir pati gamta, regis, šiemet padeda. „Vanduo upėje – žemas, vasaros lygio, bet turime daug sniego. Dabar vyrauja labai geras oras: dieną – pliusas, naktį – minusas. Antradienio naktį turėjome tirštą rūką, o jis minkština ledą“, – pasidžiaugia seniūnė.